1 Kaip ugnis uždega žabus,kaip ugnis užvirina vandenį,kad ir tu taip apreikštum savo vardą priešams,tautos prieš tave drebėtų!
2 Darydamas baisius darbus,kurių mes nesitikėjome,tu nužengei, ir kalnai drebėjo prieš tave.
3 Nuo amžių nėra niekas patyręs,ausis negirdėjo, akis neregėjo, kad be tavęs būtų kitas Dievas,darantis tokius darbus tiems,kurie juo pasitiki.
4 O kad sutiktumei mus, vykdančius teisumą!O kad neužmirštume tavęs mes savo keliuose!Štai tu pyksti, o mes – nuodėmingi.
5 Visi mes tapome lyg nešvarūs,mūsų teisūs darbai – lyg suteršti skudurai.Nuvytome visi tarsi lapai,ir mūsų blogi darbai mus neša tarsi vėjas.
6 Nėra kas šauktųsi tavo vardo,kas stengtųsi tvirtai tavęs laikytis.Tu paslėpei savo veidą nuo mūsųir atidavei mus mūsų blogiesiems darbams į rankas.