1 ל Kodėl tu, VIEŠPATIE, taip nuošaliai laikaisi?Kodėl slepiesi, kai esu nelaimėje?
2 Nedorėliai kankina įžūliai varguolius;teįkliūva jie patys į savo sumanytas pinkles!
3 Nedorėlis puikuojasi savo širdies kėslais,o gobšuolis keikia ir atmeta VIEŠPATĮ.
4 Įniršęs iš įžūlumo, nedorėlis sako:„Atsiskaityti jis nešauks“.Anot jo širdies kėslų: „Dievo nėra!“
5 Nedorėliui visada gerai klojasi;tavo nuosprendžiai jam tolimi,jis šaiposi iš visų savo priešų.
6 Sako sau: „Nebūsiu parblokštas,per kartų kartas vargo nepatirsiu“.
7 פ Jo lūpose pilna keiksmų, melo ir grasinimų,vargas ir piktumas jam ant liežuvio.
8 Pasaloje jis tyko už aptvaroir slapta žudo nekaltą žmogų.Jo akys vogčiomis seka nelaimingąjį,
9 ע jis slapta sėlina lyg liūtas tankmėje.Jis tyko pagrobti vargšą,čiumpa vargdienį ir velka į savo tinklą.
10 Jis prisišlieja prie žemės, puola pagūžomir nelaimingąjį prislegia savo svoriu.
11 Nedorėlis mano sau: „Dievui tai nerūpi.Jis slepia savo veidą, jis niekada nežiūri“.
12 ק Pakilk, VIEŠPATIE!Pakelk ranką, Dieve, ir neužmiršk skriaudžiamųjų!
13 Kodėl nedorėlis turėtų tyčiotis iš Dievoir širdyje sakyti: „Atsiskaityti tu nešauksi!“?
14 ר Juk tu matai!Tikrai imi į širdį vargą ir skausmą,esi visada pasirengęs padėti!Nelaimingasis tau gali save patikėti, –tu visada našlaičiui padedi.
15 ש Palaužk nedoro ir blogo žmogaus jėgą,nubausk jų nedorumą, neleisk jiems išlikti!
16 VIEŠPATS – Karalius per amžių amžius.Pagonys išnyks iš jo krašto.
17 ת VIEŠPATIE, tu išgirsi skriaudžiamųjų troškimą,paguosi jų širdį, pakreipsi į juos savo ausį.
18 Našlaičio ir skriaudžiamojo bylą apginsi,kad joks žemės mirtingasis nebekeltų baimės.