1 Choro vadovui. „Lelijų“ melodija. Koracho sūnų maskilas. Meilės giesmė.
2 Širdis man tvinsta kilniais žodžiais,kai dedu šias eiles karaliui;mano liežuvis – kaip įgudusio rašytojo plunksna.
3 Tu viršiji visus vyrus savo grožiu,tavo kalba sklidina malonės.Taip Dievas suteikė tau amžiną palaiminimą!
4 Karžygy, sekis kalaviją prie juosmenssavo garbėje ir didybėje!
5 Savo didybėje žygiuok pergalingaiginti tiesos ir teisumo.Tavo dešinė tepamoko tave nuostabių darbų!
6 Aštrios tavo strėlės;jos perveria karaliaus priešų širdį,ir tautos puola tau prie kojų.
7 Tavo sostas, Dieve,išsilaikys per amžių amžius,tavo karališkasis skeptras –teisingumo skeptras.
8 Tu brangini, kas teisu,ir nekenti, kas nedora.Todėl Dievas, tavo Dievas, patepė tavedžiaugsmo aliejumi labiau negu tavo bendrus.
9 Tavo drabužiai kvepia mira, alaviju ir kasija.Iš dramblio kaulu išpuoštų rūmųstygų garsai tave linksmina.
10 Tarp tavo dvaro didžiūnių yra karalaičių,tavo sosto dešinėje stovi karalienė,papuošta auksu iš Ofyro.
11 Klausykis, dukterie, įsidėmėk ir įsiklausyk,užmiršk savo tautą ir tėvo namus.
12 Karalius trokš tavo grožio,nes jis tavo viešpats,tad turi jam paklusti.
13 Tyro žmonės neša tau dovanas,šalies turtuoliai stengsis tau įtikti
14 visokiais turtais.Karalaitė – rūmuose; kokia ji graži!Jos apdaras aukso siūlais išsiuvinėtas.
15 Savo spalvingu apdaru apsitaisiusiji vedama į vidų pas karalių;pamergės – jos draugių palyda –atvedamos prie tavęs.
16 Lydimos džiūgavimų ir krykštavimų,jos įeina į karaliaus rūmus.
17 Tau tėvus atstos tavo sūnūs;tu padarysi juos didžiūnais visoje žemėje.
18 Garsinsiu tavo vardą per kartų kartas,todėl tautos girs tave per amžių amžius.