1 Dovydo miktamas.Apsaugok mane, Dieve,nes pas tave ieškau užuovėjos.
2 Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano VIEŠPATS.Tik tu visa mano laimė“.
3 Kokie šaunūs ištikimieji VIEŠPATIES žmonės!Būti su jais – man didžiausias malonumas.
4 Kas skuba pas kitus dievus,tas daugina savo skausmus;kraujo liejamųjų atnašų jiems neaukosiu,nei jų vardų savo lūpomis netarsiu.
5 VIEŠPATIE, tu man skirtoji dalis ir mano taurė,mano likimas – tavo rankose!
6 Man matavimo virvė krito puikioje vietoje;iš tikrųjų nuostabus mano paveldas!
7 Kadangi VIEŠPATS mane moko, aš jį šlovinsiu;net naktį man širdis tai primena.
8 Nuolatos menu VIEŠPATIES Artumą;jam esant mano dešinėje niekada nedrebėsiu.
9 Todėl linksma mano širdis,džiūgauja visa mano gyvastisir ramiai ilsisi mano kūnas.
10 Juk nepaliksi manęs Šeolui,neleisi savo teisiajam matyti kapo.
11 Tu parodysi man taką, kuris veda į gyvenimą.Tavo Artume – džiaugsmo pilnatvė,tavo dešinėje – amžina linksmybė.