1 Choro vadovui. Pagal šeminitą. Dovydo psalmė.
2 Gelbėk, VIEŠPATIE!Nebėra nė vieno teisuolio,ištikimi žmonės pradingo tarp mirtingųjų.
3 Visi meluoja, kaimynas kaimynui kalbapataikūnėmis lūpomis ir veidmaine širdimi.
4 Teužčiaupia VIEŠPATS lūpas pataikūnes,tesulaiko kiekvieną liežuvį pagyrūną
5 sakantiems: „Liežuviu gausime, ko norime.Mūsų ginklas – lūpos.Kas gali mums viešpatauti?“
6 „Kadangi jie plėšia vargšus,ir beturčiai aimanuoja, dabar aš pakilsiu, –sako VIEŠPATS, – ir suteiksiu saugią vietą tam, kuris jos ilgisi“.
7 VIEŠPATIES žodžiai tyrilyg sidabras, grynintas lydykloje,septynis kartus valytas.
8 Tu, VIEŠPATIE, mus ginsi,saugosi mus nuo šios kartos per amžius.
9 Aplink visur nedorėliai bastosi,visi giria, kas tarp žmonių nedora.