1 Choro vadovui. Dovydo. VIEŠPATYJE randu prieglobstį!Tad kaip drįstate man sakyti:„Paukšti, lėk į kalnus!
2 Juk štai nedorėliai deda strėlę ant templės,įtempia lanką, norėdami šauti iš pasalųį doros širdies žmones.
3 Kai viskas griūva,ką teisusis begali daryti?“
4 VIEŠPATIES šventumo būstas – jo šventykla. VIEŠPATIES sostas stovi danguje.Jo akys viską apžvelgia,jo įdėmus žvilgsnis tiria žmones.
5 VIEŠPATS ištiria teisųjį ir nedorėlį.Kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies.
6 Nedorėliams jis siųs žarijų ir sieros lietų,svilinanti vėtra bus jiems skirtoji taurė.
7 Juk teisus yra VIEŠPATS;jis myli teisius darbus,ir dorieji matys jo veidą.