1 Choro vadovui. Su styginiais instrumentais. Dovydo maskilas.
2 Išgirsk mano maldą, Dieve,nesislėpk nuo mano maldavimo!
3 Klausykis manęs ir atsakyk.Aš blaškausi, išseko man jėgos.
4 Šiurpas ima nuo priešo riksmų,nuo nedorėlių šauksmų.Jie neša man pikta,įnirtingai mane puldinėja.
5 Dreba man širdis krūtinėje,mirties baimė slegia mane.
6 Baimė ir šiurpas mane purto;esu siaubo priblokštas.
7 „O, kad turėčiau balandžio sparnus, –sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę!
8 Iš tikrųjų toli toli nulėkčiau;apsigyvenčiau tyruose. Sela.
9 Skubėčiau rasti sau užuovėjąnuo nuožmaus vėjo ir audros“.
10 Sumaišyk jų kalbą, Viešpatie, sutrikdyk ją,nes matau mieste smurtą ir maištus.
11 Dieną naktį jie sėlina jo sienomis,jame klesti piktumas ir priespauda.
12 Žūtis jame;sukčiavimas ir apgaulėniekada neišnyksta turgavietėje.
13 Ne priešas mane užgaulioja –tuomet dar galėčiau pakęsti;ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi –tuomet dar galėčiau nuo jo pasislėpti.
14 Bet tu, mano bendražygis,mano bičiulis, mano artimas draugas!
15 Mes mėgavomės savo draugysteir drauge ėjome į Dievo Namus!
16 Teužklumpa juos mirtis,težengia jie gyvi į Šeolą!Juk kur jie gyvena,ten piktybės.
17 Bet aš šauksiuosi Dievo,ir VIEŠPATS mane išgelbės.
18 Vakare, auštant ir vidudienįskųsiuosi ir vaitosiu,ir jis išgirs mano balsą.
19 Parves mane sveiką iš mūšių,kuriuose kovoju su tokia daugybe priešų.
20 Dievas, amžinai viešpataujantis,išklausys mane ir nugalės juos. Sela.Juk jie atsisako taisytis ir Dievo nebijo.
21 Mano bičiulis užpuolė savo sąjungininką,sulaužė savo sandorą.
22 Jo kalba buvo slidesnė už sviestą,bet jo širdyje slypėjo neapykanta;jo žodžiai buvo švelnūs kaip aliejus,bet kirto lyg aštrūs kalavijai.
23 Pavesk savo rūpesčius VIEŠPAČIUI,ir jis tave palaikys;teisiajam palūžti jis niekada neleidžia.
24 Tu, Dieve, nugrūsi juos į giliausią kapą,tuos žmogžudžius ir apgavikus,nesulaukusius nė pusės savo amžiaus,o aš tavimi pasitikiu.