1 Choro vadovui. „Sūnaus mirties“ melodija. Dovydo psalmė.
2 א Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies,apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.
3 Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje,šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis.
4 ב Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi,parpuola ir miršta.
5 Mat tu gini mano teisę ir bylą,sėdėdamas soste kaip teisusis teisėjas.
6 ג Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius,jų vardą ištrini amžiams.
7 Priešo neliko – amžini griuvėsiai;tu sugriovei jų miestus,dingo net jų vardai.
8 ה O VIEŠPATS lieka amžinai;savo sostą jis pastatė teismui.
9 Jis teisia pasaulį teisumu;tautas jis teisia bešališkai.
10 ו VIEŠPATS – nuengtųjų tvirtovė,tvirtovė nelaimės metu!
11 Kas brangina tavo vardą, tas pasitiki tavimi,nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų,kurie ieško tavo pagalbos.
12 ז Giedokite šlovės giesmę VIEŠPAČIUI,kuris gyvena Sione!Skelbkite tautoms jo darbus!
13 Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo,rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas.
14 ח Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE!Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų,kurie manęs neapkenčia.Išgelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo mirties,
15 kad Siono vartuosegalėčiau skelbti visus tavo šlovės darbusir džiaugtis tavo išganymu.
16 ט Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę,jų kojos įkliuvo į jų pačių paspęstas pinkles.
17 VIEŠPATS apsireiškia teisdamas,nedorą žmogų jis apraizgo jo paties kėslais. Higaionas . Sela.
18 י Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą,ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą.
19 כ Ne visuomet varguolis bus užmirštas,ir skurdžiai ne visai praras viltį.
20 Pakilk, VIEŠPATIE!Neleisk mirtingajam paimti viršų!Tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje.
21 Įvaryk jiems baimės, VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos – tik žmonės! Sela.