1 Choro vadovui. Dovydo psalmė.
2 Išgirsk mano balsą, Dieve, kai skundžiuosi;saugok mano gyvastį nuo priešų keliamo siaubo.
3 Apgink mane nuo nedorėlių gaujos,nuo pikta darančių minios.
4 Jie galanda savo liežuvius lyg kalavijus,taiko lyg strėles savo karčius žodžius,
5 iš pasalų šaudami į nekaltą žmogų;jie šauna staiga, nieko nebijodami.
6 Jie drąsinasi savo kėslais,susimoko, kur spęsti spąstus,manydami: „Kas gali mus pamatyti?“
7 Jie sumano nedorą kėsląir slepia savo sumanytą niekšybę;žmogus – gelmė, o jo širdis – bedugnė.
8 Bet Dievas paleidžia į juos savo strėles,ir jie staiga sužeidžiami.
9 Liežuviu jie patys sau pražūtį lemia;kas tai pamato, kraipo galvas.
10 Tuomet visus žmones apims pagarbi baimė;jie skelbs, ką Dievas padarė,ir apmąstys visus jo darbus.
11 Teisusis džiūgaus VIEŠPATYJEir ras jame užuovėją;visi dorieji giedos jam šlovės giesmę.