1 Prie Babilono upių mes sėdėjome verkdami,Siono kalną atsiminę.
2 Ant to krašto tuopųpakabinome savo arfas,
3 nes mus į nelaisvę išvariusiejiten liepė mums giedoti,mūsų engėjai vertė mus džiūgauti,sakydami: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“
4 Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmęsvetimoje žemėje?
5 Jeruzale, jeigu tave užmirščiau,tenuvysta mano dešinė!
6 Teprilimpa man liežuvis prie gomurio,jei apie tave negalvočiau,jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!
7 Atmink, VIEŠPATIE, ką darė edomitai tą dieną,kai Jeruzalė buvo paimta, kai jie šaukė:„Griaukite! Išgriaukite ją iš pamatų!“
8 Dukterie Babilonija, griovike! Laimingi bus, kurie atmokės tauuž mums padarytą pikta!
9 Laimingi, kurie paims tavo mažyliusir tėkš juos į uolą!