1 Choro vadovui. „Liudijimo lelijos“ melodija. Dovydo miktamas. Pamokymui,
2 kai jis kovojo su Aram Naharaimais ir Aram Zoba, o Joabas sugrįžo ir nugalėjo Edomą – dvylika tūkstančių vyrų Druskos slėnyje.
3 Dieve, tu mus atmetei, suardei mūsų gretas;tu supykai ant mūsų; dabar sutelk mus!
4 Supurtei kraštą, ir jis subiro;pataisyk jo plyšius, nes jis griūva.
5 Pagirdei savo tautą karčiu gėrimu,davei mums gerti svaiginančio vyno.
6 Visiems, tavęs pagarbiai bijantiems,iškelk ženklą, prie kurio telktumės, kad nepralaimėtume. Sela.
7 Savo dešine išgelbėk ir išklausyk mus,kad būtų išgelbėti tavo mylimieji.
8 Dievas kalbėjo savo šventovėje:„Džiaugdamasis padalysiu Sichemąir atmatuosiu Sukotų slėnį.
9 Man priklauso Gileadas ir Manasas;Efraimas – mano šalmas,Judas – mano skeptras.
10 Moabas bus mano praustuvė,Edomui mesiu savo apavą,Filistijoje aidės mano pergalės šauksmas“.
11 Kas atves mane į įtvirtintą miestą?Kas ves mane į Edomą?
12 Argi iš tikrųjų mus atmetei, Dieve?Su mūsų kariuomene, Dieve, nebežygiuoji!
13 Išgelbėk mus nuo priešo,nes žmogus padėti nieko negali.
14 Su Dievu būsime narsūs;jis sutryps mūsų priešus.