5 Suvytusi ir nudžiūvusi lyg žolė mano širdis;aš užmirštu net valgyti savo duoną.
6 Nuo didelio dejavimoiš manęs liko tik kaulai ir oda.
7 Esu lyg paukštis tyruose,lyg pelėda apleistuose griuvėsiuose.
8 Guliu nemiegodamas ir skundžiuosilyg vienišas paukštis ant stogo.
9 Visą dieną mano priešai mane užgaulioja,kaip keiksmažodį taria mano vardą!
10 Pelenus turiu valgyti vietoj duonosir ašaras maišyti su gėrimu
11 dėl tavo apmaudo ir pykčio,nes paėmei mane ir nusviedei į šalį.