14 Tu želdai žolę galvijams,ir augalus žmonių reikalams,kad jie augintųsi maisto iš žemės
15 ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį,ir alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidai,ir duonos, kuri stiprina gyvastį.
16 Gausiai laistomi VIEŠPATIES medžiaiir Libano kedrai, jo paties pasodinti.
17 Paukščiai sukasi juose gūžtas,gandras medyje kraunasi lizdą.
18 Aukštieji kalnai skirti laukinėms ožkoms,uolos – slėptuvės olų barsukams.
19 Tu padarei mėnulį mėnesiams žymėti,o saulė žino, kada jai nusileisti.
20 Tu siunti tamsą, ir ateina naktis;tuomet sujunda visi miško gyvūnai.