27 Visi jie laukia iš tavęs,kad duotum jiems peno, kada reikia.
28 Kai duodi, jie surenka,kai ištiesi ranką, jie sotūs gėrybių.
29 Tau veidą paslėpus, jie sunerimsta,o alsavimą iš jų atėmus, mirštair sugrįžta į dulkes.
30 Tau atsiuntus savo Dvasią, jie atgyja,ir tu atnaujini žemės veidą.
31 Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė,tesidžiaugia VIEŠPATS savo kūriniais!
32 Jis pažvelgia į žemę, ir ji dreba;jis paliečia kalnus, ir jie smilksta.
33 Giedosiu VIEŠPAČIUI, kolei gyvensiu,per visą gyvenimą šlovinsiu giesme savo Dievą.