28 Kai duodi, jie surenka,kai ištiesi ranką, jie sotūs gėrybių.
29 Tau veidą paslėpus, jie sunerimsta,o alsavimą iš jų atėmus, mirštair sugrįžta į dulkes.
30 Tau atsiuntus savo Dvasią, jie atgyja,ir tu atnaujini žemės veidą.
31 Tebūna amžina VIEŠPATIES garbė,tesidžiaugia VIEŠPATS savo kūriniais!
32 Jis pažvelgia į žemę, ir ji dreba;jis paliečia kalnus, ir jie smilksta.
33 Giedosiu VIEŠPAČIUI, kolei gyvensiu,per visą gyvenimą šlovinsiu giesme savo Dievą.
34 Tepatinka jam mano malda,nes aš džiūgauju VIEŠPATYJE.