103 Kokie malonūs tavo žodžiai mano gomuriui,saldesni už medų mano burnai!
104 Iš tavo įsakų įgyju išminties,todėl nekenčiu jokio sukto kelio.
105 נ Tavo žodis – žibintas mano žingsniamsir šviesa mano takui.
106 Laikysiuosi savo iškilmingos priesaikospaklusti tavo teisiems sprendimams.
107 Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.
108 Priimk mano laisvas šlovės atnašas, VIEŠPATIE,ir mokyk mane savo įsakų.
109 Nors mano gyvastis nuolat pavojuje,tavo Įstatymo niekada neužmirštu.