1 Dovydo maskilas. Malda jam būnant oloje.
2 Garsiai šaukiuosi VIEŠPATIES,balsiai maldauju VIEŠPATIES.
3 Savo skundą jam išlieju,išsakau savo kančią.
4 Kai visiškai nustoju drąsos,tu žinai mano kelią.Kelyje, kuriuo einu,mano priešai paspendė man žabangas.
5 Žiūriu į dešinę ir dairausi;neturiu draugo, kuris man padėtų,nėra kur rasti užuovėją,niekas manimi nesirūpina.
6 Šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE,sakau: „Tu mano užuovėja,visa, ką turiu gyvųjų šalyje“.