1 Dovydo.Tebūna šlovinamas VIEŠPATS, mano Uola!Jis lavina mano rankas kovaiir mano pirštus mūšiui.
2 Jis – mano užuovėja ir mano pilis,mano tvirtovė ir mano Gelbėtojas,mano skydas, kuriuo pasitikiu.Jis paveda man valdyti tautas.
3 VIEŠPATIE, kas tas žmogus, kad tu juo rūpiniesi,tas mirtingasis, kad kreipi į jį dėmesį?
4 Žmogus – tarsi vėjo dvelktelėjimas,jo dienos – tarsi dingstantis šešėlis.
5 VIEŠPATIE, praplėšk dangaus skliautą ir nuženk,paliesk kalnus, ir jie ims rūkti.
6 Svaidyk žaibus ir išblaškyk mūsų priešus,laidyk savo strėles ir priversk bėgti!