5 Paskui jis prabyla jiems įniršęs,keldamas baimę savo pykčiu:
6 „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono,savo šventojo kalno!“
7 Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus,šiandien tave pagimdžiau.
8 Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis,o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe.
9 Geležies skeptru gali joms kirsti,kaip molio indus į šukes daužyti“.
10 Tad supraskite, karaliai;būkite įspėti, žemės valdovai.
11 Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime,drebėdami