14 jie atveria plačiai į mane savo žiomenislyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai.
15 Esu lyg ant žemės išlietas vanduo;visi mano kaulai išnarstyti;lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje.
16 Gerklė išdžiūvusi lyg molio šukė,liežuvis limpa prie gomurio.Tu guldai mane į mirties dulkes.
17 Šunys mane apgula iš visų pusių,nedorėlių gauja mane apspinta;jie žeidžia man rankas ir kojas;
18 galiu suskaičiuoti visus savo kaulus.Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi,
19 dalijasi tarpusavyje mano drabužiusir meta kauliukus dėl mano apdaro.
20 Bet tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs!Mano stiprybe, skubėk man padėti!