4 O juk tu – Šventasis,tavo sostas – Izraelio šlovės giesmės!
5 Tavimi mūsų protėviai rėmėsi;jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai,
6 tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti,tavimi pasitikėjo ir nenusivylė.
7 Bet aš kirminas, o ne žmogus,vienų išjuoktas, o kitų paniekintas.
8 Visi, kas mane mato, tyčiojasi iš manęsir šaipydamiesi kraipo galvas:
9 „Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tad tegelbsti jį,teišvaduoja, jeigu juo gėrisi!“
10 Tu išvedei mane iš įsčių,saugojai mane prie motinos krūtinės.