2 Kai nedori žmonės užpuola mane,norėdami mane suėsti,jie, mano užpuolikai ir priešai,klumpa ir žūva.
3 Nors ir kariuomenė apgultų mane,mano širdis nebijotų;nors ir karas man būtų paskelbtas,net tada pasitikėčiau.
4 Vieno teprašau iš VIEŠPATIES,tik vieno tenoriu –gyventi VIEŠPATIES Namuoseper visas savo gyvenimo dienas,gėrėtis VIEŠPATIES žavumuir lankyti jo šventyklą.
5 Juk vargo dieną jis paslėps mane savo pastogėje,suteiks man globą savo palapinėje,užkels mane aukštai ant uolos.
6 Tad keliu galvą prieš visus savo priešus aplinkir atnašauju aukas jo Palapinėjesu džiaugsmo šauksmais,giedu giesmę, šlovindamas VIEŠPATĮ.
7 Išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, kai šaukiuosi,būk man maloningas ir išklausyk mane!
8 „Eik, – sako man širdis, – ieškok jo veido!“Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškau!