8 Leisk man džiūgauti ir būti linksmamdėl tavo ištikimosios meilės,nes tu pažvelgei į mano kančiąir pasirūpinai manimi didžiame varge.
9 Tu neatidavei manęs priešui į nagus,bet išvedei į laisvę.
10 Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku.Nuo skausmo temsta man akys,nyksta mano gyvastis, net kaulai.
11 Mano gyvenimą sekina skausmas,o mano metus – dejonės;nuo kančios man stinga jėgų.
12 Esu pajuoka visiems savo priešams,pasibjaurėjimą keliu net kaimynamsir baimę – savo pažįstamiems;nuo manęs bėga, kas tik kelyje mane pamato.
13 Esu visų užmirštas, lyg būčiau miręs,tapau lyg sudaužytas indas.
14 Girdžiu daugelį kuždomis kalbant –siaubas visur! –kai jie rengia man pinklesir kėsinasi atimti gyvastį.