1 Dovydo maskilas.Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas,kuriam dovanota nuodėmė.
2 Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,kurio dvasioje nėra apgaulės.
3 Kol tylėjau,mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių,
4 nes dieną naktį mane slėgė tavo ranka,mano jėgos išseko lyg nuo vasaros karščių. Sela.
5 Tada išpažinau tau savo nuodėmę,nebeslėpiau savo kaltės.Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, –ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę. Sela.
6 Užtat prireikus melsis taukiekvienas ištikimas žmogus.Nors išsilies grėsmingi vandenys, jie nepasieks jo.