2 Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu,kurio dvasioje nėra apgaulės.
3 Kol tylėjau,mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių,
4 nes dieną naktį mane slėgė tavo ranka,mano jėgos išseko lyg nuo vasaros karščių. Sela.
5 Tada išpažinau tau savo nuodėmę,nebeslėpiau savo kaltės.Tariau: „Išpažinsiu savo nusikaltimus VIEŠPAČIUI“, –ir tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę. Sela.
6 Užtat prireikus melsis taukiekvienas ištikimas žmogus.Nors išsilies grėsmingi vandenys, jie nepasieks jo.
7 Tu mano pastogė,tu ištrauki mane iš vargoir apgaubi džiugiais išganymo šūksniais. Sela.
8 VIEŠPATS sako: „Mokysiu taveir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti;patarsiu tau, lydėdamas tave akimis.