5 Kai išlieju savo širdį prisimindamas,kaip eidavau su minia į Dievo Namus,vesdamas ją iškilmės eitynių spūstyjesu džiugiais šlovės šauksmais!
6 Kodėl tu tokia liūdna, mano širdie?Kodėl taip nerimsti krūtinėje?Turėk viltį Dieve!Juk aš dar šlovinsiu jį,savo Gelbėtoją, savo Dievą.
7 Mano Dieve, liūdna mano širdis,todėl pas tave mintimis keliaujuiš Jordano krašto bei Hermono, nuo Micaro kalno.
8 Bedugnė šaukia bedugnei tavo krioklių griausmu,visa tavo bangų mūša ir vilnys mane skandina.
9 Dieną VIEŠPATS tesuteikia savo malonęnaktį giedoti jam giesmę,maldą savo gyvenimo Dievui.
10 Sakau Dievui, savo Uolai:„Kodėl užmiršai mane?Kodėl, priešų engiamas, turiu liūdnas klajoti?“
11 Net kaulus man skauda,kai priešai tyčiojasi kasdien klausinėdami:„Kurgi tavo Dievas?“