14 Tu išstatei mus kaimynų pajuokai,visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.
15 Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,pajuokos daiktu tautoms.
16 Nuolatos jaučiu savo negarbę,iš gėdos rausta man veidas
17 nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,nuo kerštingų priešo žvilgsnių.
18 Visa tai mus užgriuvo,nors mes tavęs neužmiršome,nei buvome neištikimi tavo Sandorai.
19 Mūsų širdis nenusigręžė,nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,
20 nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėjeir apgaubei mirtina tamsa.