7 „O, kad turėčiau balandžio sparnus, –sakau, – skrisčiau toli ir rasčiau ramybę!
8 Iš tikrųjų toli toli nulėkčiau;apsigyvenčiau tyruose. Sela.
9 Skubėčiau rasti sau užuovėjąnuo nuožmaus vėjo ir audros“.
10 Sumaišyk jų kalbą, Viešpatie, sutrikdyk ją,nes matau mieste smurtą ir maištus.
11 Dieną naktį jie sėlina jo sienomis,jame klesti piktumas ir priespauda.
12 Žūtis jame;sukčiavimas ir apgaulėniekada neišnyksta turgavietėje.
13 Ne priešas mane užgaulioja –tuomet dar galėčiau pakęsti;ne mano nedraugas su manimi įžūliai elgiasi –tuomet dar galėčiau nuo jo pasislėpti.