17 Atsiliepk man, VIEŠPATIE,nes gera tavo ištikimoji meilė;atsigręžk į mane iš savo didžio gailestingumo.
18 Neslėpk veido nuo savo tarno.Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti.
19 Prieik prie manęs, atpirk mane,išlaisvink mane nuo priešų!
20 Tu žinai mano užgaules, gėdą ir negarbę;tau pažįstami visi mano priešai.
21 Užgaulės drasko širdį, ir aš nevilties pagautas;laukiu užuojautos, bet jos nėra,ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų.
22 Man į maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto.
23 Tebūna jų pačių stalas jiems spąstai,pinklės jų bendrams.