18 Neslėpk veido nuo savo tarno.Aš kenčiu, tad skubėk man atsiliepti.
19 Prieik prie manęs, atpirk mane,išlaisvink mane nuo priešų!
20 Tu žinai mano užgaules, gėdą ir negarbę;tau pažįstami visi mano priešai.
21 Užgaulės drasko širdį, ir aš nevilties pagautas;laukiu užuojautos, bet jos nėra,ieškau paguodos, bet nerandu, kas paguostų.
22 Man į maistą jie deda nuodų, troškuliui numalšinti man jie duoda acto.
23 Tebūna jų pačių stalas jiems spąstai,pinklės jų bendrams.
24 Teaptemsta jiems akys, kad nebegalėtų matyti;tedreba nuolat jų strėnos.