20 Kaip sapną po pabudimo, VIEŠPATIE,tu paniekini tuos vaiduoklius.
21 Kadangi mano širdis buvo apkartusi,o jausmai užgauti,
22 buvau kvailas ir nesupratau,būdamas lyg keturkojis tavo Artume.
23 Todėl būsiu su tavimi visada.Tu laikai mane už dešinės rankos,
24 vedi mane savo mokymuir galop priimsi mane į garbę.
25 Ką kitą turiu danguje?Kadangi turiu tave,ko dar trokščiau žemėje?
26 Nors mano kūnas trapus ir širdis silpsta,Dievas yra mano širdies Uolair mano dalis per amžius.