17 Tu nustatei visas žemės ribas,padarei vasarą ir žiemą.
18 Atmink, VIEŠPATIE, kaip priešas šaiposi,kaip nedori žmonės niekina tavo vardą.
19 Neatiduok savo balandžio laukiniams žvėrims,neužmiršk savo nuskriaustųjų amžinai.
20 Žvilgterk į savo Sandorą!Pilni smurto lindynių mūsų krašto užkampiai.
21 Tenesitraukia šalin nusivylę nuskriaustieji,tešlovina tavo vardą vargšai ir beturčiai.
22 Pakilk, Dieve, gink savo bylą;atmink, kaip nedori žmonės šaiposiiš tavęs visą dieną.
23 Neužmiršk savo priešų rėkavimo;ūžesys tų, kurie prieš tave maištauja, nesiliauja.