7 Su žeme sulygino tavo šventovę ir padegė,išniekino tavo Artumo buveinę.
8 Jie sakė sau širdyje:„Užvaldykime juos visiškai!“ –ir sudegino visas Dievo sueigų vietas krašte.
9 Savo ženklų nebematome,nėra daugiau jokio pranašo,ir niekas iš mūsų nežino, kiek ilgai.
10 Dieve, kiek ilgai tas priešas tyčiosis?Nejau amžinai jie dergs tavo vardą?
11 Kodėl neištiesi mums rankos, savo dešinės?Kodėl laikai rankas susidėjęs už nugaros?
12 Juk, Dieve, mano karaliau nuo seno,tu laimėjai mums daug pergalių mūsų krašte.
13 Savo galybe tu perkirtai jūrą,sutriuškinai jūros pabaisų galvas.