5 Koks žėrintis tu, Dieve!Koks didingas, grįžtantis iš kalnų,kur nugalėjai savo priešus!
6 Jų narsūs kariai neteko viso, ką turėjo,ir dabar miega mirties miegu;visų galiūnų rankos buvo bejėgės.
7 Tau pagrasinus, Jokūbo Dieve,ir raiteliai, ir jų ristūnai krito negyvi.
8 Tai tu keli pagarbų šiurpą!Tau supykus, kas gali prieš tave atsilaikyti?
9 Iš dangaus tarei savo nuosprendį;žemė nutirpo iš baimės ir tylėjo,
10 kai Dievas pakilo teisti,gelbėti visų žemės vargdienių. Sela.
11 Juk ir nuožmiausi žmonės pripažins tave,kai susijuosi pykčio likučiu.