33 Užtat jis patvarkė, kad jų dienos pradingtų lyg rūkas,ir jų gyvenimo metai pasibaigtų staigia žūtimi.
34 Tik kai Dievas juos nubausdavo,jie ieškodavo pas jį užuovėjos,atgailaudavo ir nuoširdžiai ieškodavo Dievo
35 atmindami, kad Dievas jų Uola,kad Dievas Aukščiausiasis – jų atpirkėjas.
36 Bet jie apgaudinėjo jį savo lūpomisir melavo savo liežuviu.
37 Jų širdis nebuvo jam ištikima,jie nepasitikėjo jo Sandora.
38 Bet Dievas iš savo gailestingumo atleisdavo kaltęir jų nesunaikindavo;dažnai jis sutramdydavo savo pyktįir viso savo įniršio neišliedavo.
39 Jis atmindavo, kad jie tik trapūs žmonės,lyg praeinantis vėjo dvelktelėjimas.