38 Bet Dievas iš savo gailestingumo atleisdavo kaltęir jų nesunaikindavo;dažnai jis sutramdydavo savo pyktįir viso savo įniršio neišliedavo.
39 Jis atmindavo, kad jie tik trapūs žmonės,lyg praeinantis vėjo dvelktelėjimas.
40 Kiek daug kartų jie maištavo prieš jį tyruoseir liūdino jį dykumoje!
41 Jie vis gundė ir gundė Dievą,Izraelio Šventajam skaudino širdį.
42 Jie užmiršo jo didžią galybę ir tą dieną,kurią jis atpirko juos nuo engėjo,
43 kai parodė savo ženklus Egipteir nuostabius darbus Coano lygumoje.
44 Jis pavertė krauju jų upes bei tekantį vandenį,ir egiptiečiai nebeturėjo ko atsigerti.