6 kaip paliktas tarp mirusiųjų,kaip kape gulintys užmuštieji,kaip tie, kurių daugiau nebeatmeni,nes jie atskirti nuo tavo pagalbos.
7 Įstūmei mane į patį kapo dugną,į tamsią jo gelmių prarają.
8 Tavo pyktis mane baisiai slegia,ant manęs virsta visos tavo mūšos bangos. Sela.
9 Atstūmei nuo manęs visus mano pažįstamus,padarei jiems mane šlykštų;aš įkalintas ir nebegaliu išeiti.
10 Mano akys temsta iš širdgėlos;šaukiuosi tavęs, VIEŠPATIE, kasdieną,tiesiu į tave rankas melsdamasis.
11 Argi stebuklus tu darai mirusiesiems?Nejau šešėliai kelsis tavęs šlovinti? Sela.
12 Argi apie tavo gerumą bus pasakojama kape,o apie tavo ištikimybę Pražūties vietoje?