4 Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena,lyg vakarykštė diena, jau praėjusi,lyg viena nakties sargyba.
5 Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu;jie lyg žolė, kuri auštant išdygsta,
6 rytą sužaliuoja ir žydi,o vakare nuvysta ir nudžiūsta.
7 Juk mes tavo įniršio naikinami,dėl tavo pykčio mus apima baimė.
8 Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save,savo veido šviesoje slaptąsias mūsų nuodėmes.
9 Juk visos mūsų dienos praeina tavo pyktyje,mes baigiame gyvenimo metus su atodūsiu.
10 Gyvename septynias dešimtis metų,o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias.Bet tų metų dauguma – tik triūsas ir vargas;jie greitai prabėga, ir mes išskubame.