12 Laimingas žmogus, kurį tu, VIEŠPATIE, drausmini,kurį mokai savo įsakymų,
13 norėdamas suteikti jam ramybės varguose,kol nedorėliui kasama duobė.
14 Juk VIEŠPATS neapleis savo tautos,nepaliks savo paveldo.
15 Juk teismo nuosprendis bus vėl teisingas,ir visi doros širdies žmonės jį vykdys.
16 Kas apgins mane nuo šių nedorėlių,kas užstos mane prieš šiuos piktadarius?
17 Jei VIEŠPATS man nepadėtų,netrukus gyvenčiau tyliame kape.
18 Kai manau: „Mano koja slysta“, –tavo gerumas, VIEŠPATIE, mane stiprina.